Lietuvos nacionalinė vyrų teniso rinktinė 1995 m.

 

 

2017 m. mokykloje rengtas ir kitas tenisui svarbus turnyras – Fed Cup. Jo metu mokykloje jėgas išmėgino Lietuvos, Danijos, Liuksemburgo, Pietų Afrikos, Slovėnijos, Švedijos, Norvegijos, Egipto nacionalinės moterų teniso rinktinės.

          Prisiminimai

Nepaisant įvairių darbų būdavo ir smagių akimirkų. Visi žino istoriją apie tai, kaip Zitai vaikai nešdavo išplauti nuo grunto parudusias kojines. „Su vaikais reikia bendrauti draugiškai. Jei su jais sutarsi, tai su tavimi jie nesipyks. Be to, mokyklos vaikai visada kaip savi vaikai, jais reikia rūpintis“,  – sako Zita.Bene daugiausia šypsenų sukelia per Pasaulio lietuvių teniso turnyrą užmigęs Šarūnas. Tada dar mokinys jis teisėjavo turnyre. Buvo karšta, mačai vis užsitęsdavo, tad Šarūnas pavargo. Pasidaręs pertraukėlę jis užmigo ant žolės medžio pavėsyje. Pats Šarūnas prisimena, kad turnyras paliko nemažai iki pat dabar išlikusių įspūdžių: „Turnyro metu mums pasiūlė pagelbėti. Buvome labai patenkinti, nes tuo metu gavome ir kapeikų užsidirbti. Labai sunku nebuvo, visi vietiniai, visiems buvo smagu. Gavome aprangas, kurias po to dar nešiojome kokius aštuonis metus. Gavome daug nemokamų kramtoškių, o kokakolos gėrėme tiek, kiek norėjome. Geri prisiminimi, geras turnyras, geras renginys“.

Pasaulio lietuvių turnyro teisėjų komanda

Pasaulio lietuvių turnyras


Miegantis treneris Šarūnas Kulnys

Dalimijasis prisiminaimais įsivažiuoja ir jau visi turi ką papasakoti. Dovilė prisimena, kad dalyvavo mokyklos stovykloje ir treneris Romas jai tada buvo tik treneris, o dabar jau kolega. „Iš pat pradžių tai buvo šiek tiek keista ir netikėta“, – prideda. Čia įsiterpia treneris Šarūnas Kulnys: „Į mokyklą dirbti treneriu atėjau kone iškart po treniruočių, dar visiškai šviežias. Tada man buvo 18 metų. Buvę treneriai tapo mano kolegomis“.

Zita ima pasakoti, kad mokykloje anksčiau buvo labai šalta: į darbą visi ateidavo storai ir šiltai apsirengę, treneriai vaikščiodavo su kepurėmis, o vaikai treniruodavosi apsimovę pirštines. Ją pertraukia treneris Tomas Kirstukas: „aš tai ne, niekada nežaidžiau su pirštinėmis“. Treneriai stengdavosi pravesti judrias treniruotes, visi mokiniai kortuose lakstydavo sušilę. Čia buvęs mokyklos ir trenerio Šarūno Kulnio auklėtinis Julius Tverijonas atsimena, kad jam taip pat yra tekę treniruotis su sportui netinkama apranga. „Mažesnis grįžau iš mokyklos ir iškart nuėjau žiūrėti laidą vaikams. Visiškai pamiršau laiką, tik prieš pat treniruotę pastebėjau, kad beveik vėluoju“. Julius į kortus atskubėjo taip, lyg tiesiai iš mokyklos – su džinsais ir tenisui netinkamais batais. Tuometinė jo trenerė Jelena Ivancova pasiteiravo, kur auklėtinio sportinė apranga. Pasakė ją palikęs namuose. „Kad nereikėtų grįžti namo, trenerė Ivancova leido daryti treniruotę su džinsais ir kone išeiginiais batais“, – juokiasi Julius.

Stovykla Trakuose 2005 m.

Treneris Ričardas Podolskis ir Ričardas Berankis 2006 m.

Eitynės miesto gatvėmis 2006 m.

Dviračių apžiūra 2007 m.

Mokyklos sportininkų turas Amerikoje 2008 m.

Medelių sodinimas 2007 m.

Kalėdų vakarėlis teniso mokykloje 2016 m.

Nuo mokinio iki trenerio

Mokykloje yra 3 treneriai, kurie anksčiau patys lankė teniso treniruotes mokykloje. Trenerė Rita Romencovienė buvo išvykusi dirbti į Ispaniją. Pasiūlius jai dalyvauti konkurse dėl mažųjų tenisininkų grupės trenerės vietos Rita grįžo ir pasiliko mokykloje. Ritos treniruojami mažieji itin brangina savo trenerę. Vaikams patinka trenerės atidumas ir rūpestingumas.

Kitas treneris Tomas nuo 8 su puse metų pradėjo lankyti teniso treniruotes. Po to išvyko mokytis į Ameriką ir ten dirbo treneriu. „Grįžus į Lietuvą ir dirbant prie kompiuterio mėšlungis ėmė traukti kojas, akys varvėdavo. Nebūdavo lengva taip išsėdėti, sportininką kojos pačios neša kažką veikti“, – pasakoja Tomas. Po darbo vakarais jis ėmė treniruoti mažųjų vaikų grupes, netrukus toks laisvalaikio praleidimas tapo įprastu darbu. „Sieki aukštumų, spaudi vaikus, važiuoji į visus įmanomus turnyrus... Ir darbas, ir vargas, bet aš tai priimu kaip man patinkančią veiklą“.

Mokykloje nemažai laiko praleido ir kitas treneris. Šarūnas nuo 6 metų sportavo su pertraukomis, tačiau tenisas jį lydi iki šiol. Jau nuo 12 metų jis norėjo būti treneris. „Mes, vaikai buvome savarankiški – treniruodavomės patys, dar kitiems padėdavome. Trenerio darbas atrodė kaip prezidento darbas, geresnio darbo net neįsivaizdavau “, – sako Šarūnas. Kad galėtų dirbti, jis pats susirinko 50 vaikų grupę. Dirbti mokykloje pradėjo 18 metų. Dabartinis sezonas bus 18. „Tikroji trenerio branda ateina maždaug po 10 metų. Po visų auklėtinių, kelionių, turnyrų, dabar esamos informacijos srauto gali suprasti savo, kaip trenerio, filosofiją. Laikai keičiasi, vaikai keičiasi, tad ir jų treniravimo metodika keičiasi“. Savo sukaupta informacija ir įgyta patirtimi Šarūnas dalinasi – veda trenerių kursus.

Treneris Šarūnas Kulnys su auklėtiniu Domantu Šakiniu U16 Masters turnyre 2008 m.

Treneris Šarūnas Kulnys

Sportininkus treniruoja 7 treneriai

Iš pat pradžių mokykloje buvo įsteigtas vienas trenerio etatas. Netrukus prisijungė kiti: Remigijus Balžekas, Regimantas Uogela, Nijolė Dilytė, Romas Karpavičius, Saulius Žičkus. Šiauliuose šie treneriai išugdė nemažai teniso talentų, juos dabar ugdo kiti treneriai. Šiuo metu mokykloje dirba 7 treneriai: Rasa Mažeikaitė, Ričardas Podolskis, Romas Galdikas, Tomas Kirstukas, Šarūnas Kulnys, Saulius Andriušaitis, Rita Romencovienė. Sportininkus jie ruošia įvairiems turnyrams ir čempionatams.  Šarūnas sako, kad pagrindinės sportininko siekis yra nacionalinė rinktinė. Kone kasmet bent vienas mokyklos auklėtinis yra jos narys. „Trenerio tikslas – išugdyti tam tikro lygio sportininkus, kurie sėkmingai atstovautų šaliai bent 3 ar 4 numeriu“, – prideda Tomas. „Apskritai, labai smagu išvykti į įvairius turnyrus, dėl to reikia dėkoti treneriams. Visada sakydavau, kad jie po kortus gainioja kaip reikiant, bet tas gainiojimas padeda daug pasiekti“, – sako Julius. Mokyklos treneriams gerų žodžių taip pat negaili teniso mėgėjai. Jie gali dirbti su treneriais laisvu metu nuo mokinių treniruočių. Vasarą į mokyklą dažnai užsukantis Erikas Arsekavičius sako, kad treneriai neretai atrodo griežti ir daug reikalaujantys, bet pradėjus su jais dirbti viskas keičiasi: „To įspūdžio, kad treneris pasišaipys ką nors ne taip padarius, nebelieka. Visi yra kantrūs ir labai supratingi, sugeba atrasti kiekvienam tinkantį mokymo metodą“.

„Treneris Šarūnas man labai padėjo tobulėti. Jis yra geras teniso specialistas, atsidavęs savo darbui, jo dėka pavyko pasiekti tokį teniso lygį, kokiame esu dabar. Be fizinio rengimo trenerio Ričardo mano rezultatai būtų kur kas prastesni. Su kiekviena treniruote pas jį aikštelėje jausdavausi vis geriau, į varžybas važiuodavau geriausios formos“,  – sako kitas Šarūno auklėtinis Tomas Vaišė. Sportininkas į Šiaulius atvyko iš Telšių. Lankyti teniso treniruotes būtent čia jis nusprendė dėl geriausių sąlygų tobulėti, dėl treniruočių partnerių bei kainos ir kokybės santykio. „Šiauliai netoli mano gimtojo miesto, todėl pasiilgęs namų visada galėdavau grįžti. Nesigailiu pasirinkęs Šiaulių teniso mokyklą, nes man tai geriausia išeitis sieti ateitį su tenisu“ , – prideda Tomas.

         Plėstis ir nebijoti naujovių

It susitarę mokyklai visi linki plėstis, nestovėti vietoje, nekristi žemyn, išsilaikyti aukštame lygyje ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. „Šiaulių teniso mokyklai linkiu ir toliau ugdyti teniso talentus bei padėti visiems tobulėti siekiant sportinių aukštumų. Ši mokykla man padėjo ne tik tobulėti teniso srityje, bet ir ugdyti valią, charakterį“, – linki Julius. Treneriai linki perspektyvių sportininkų, kurių vien pavardžių bijotų konkurentai ir visiškai nesvarbu ar tai jaunučių čempionatas, ar Davis Cup mačas. „Visada kortuose norisi šviežio vakarietiško gūsio, kad kortai būtų traukos centras ne vien tik pažaisti tenisui. Smagu, kai žmonės čia grįžta ir toliau leisti laiko. To ir linkiu mokyklai – tik pačių geriausių atsiliepimų“, – prisideda Šarūnas.